Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie po 18 val. Tai reiškia, kad šie organai dar labiau apkraunami. Ji priduria, kad be baltymų žmogui taip pat reikia ir angliavandenių, ir gerųjų riebalų.

Pagrindinės maisto sudėtinės dalys, tiekiančios energiją — tai baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Daugiausiai energijos tiekia riebalai. Iš 1 gramo riebalų mūsų organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų — 4 kcal, iš 1 gramo angliavandenių — taip pat 4 kcal. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugusiųjų nuo 19 metų amžiaus energija, gaunama iš riebalų, mažiausiai turi sudaryti 15 proc. Reprodukcinio amžiaus moterų energija, gaunama iš riebalų, turėtų sudaryti mažiausiai 20 proc.

Sveika mityba. Principai ir pagrindinės taisyklės.

Riebalų suvartojimo maksimumas gali būti iki 30 proc. Sunkiai fiziškai dirbantiems asmenims darbo dienomis leidžiama suvartoti 35 proc. Suaugusiems žmonėms rekomenduojama baltymų suvartojimo norma yra 0,75 g vienam kilogramui kūno masės per parą, nepriklausomai nuo amžiaus.

PSO rekomenduoja, kad baltymai turėtų sudaryti proc. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija. Vienintelis energijos šaltinis, kuriuo mes galime naudotis — tai maistas.

Su maistu į mūsų organizmą patenka labai sudėtingi maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas junginiai. Virškinimo metu maistas pakinta ne tik fiziškai, bet ir chemiškai, visos medžiagos skyla į vis paprastesnius junginius.

Organizme vyksta medžiagų apykaita — t.

maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas

Asimiliacijos metu organizme susidaro nauji junginiai, atstatomos ir kuriamos naujos ląstelės, o disimiliacijos metu anksčiau susidarę junginiai suyra. Kai žmogus auga, asimiliacijos procesai intensyvesni, nei disimiliacijos. Sveiko suaugusio žmogaus organizme nusistovi šių procesų pusiausvyra.

Senstant vyrauja disimiliacija. Vykstant medžiagų apykaitai, dalis cheminės energijos, gaunamos su maistu, mūsų organizme virsta šilumine ir mechanine energija, dalis skiriama gyvybiniams procesams palaikyti, dalis sukaupiama atsargai.

Energijos perteklius virsta riebalais, ir tuomet žmogus tunka. Su maistu gaunama ir įsisavinama energija apskaičiuojama šilumos mato vienetais — kalorijomis.

Viena kalorija — tai šilumos kiekis, reikalingas vienam litrui vandens pašildyti vienu laipsniu Celsijaus. Tai — mažoji kalorija cal. Energijos apykaita matuojama didžiosiomis kalorijomis — kilokalorijomis kcal. Pagrindinei medžiagų apykaitai užtikrinti vienam kūno svorio kilogramui per valandą reikia vienos kalorijos.

Ji organizme vyksta nepriklausomai nuo mūsų noro, nuo mūsų valios pastangų. Be šio kiekio, organizmui dar reikia gauti papildomų kalorijų maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas darbui atlikti, nes kiekvienas raumens judesys — fizinis darbas — bei mąstymas sunaudoja vienos rūšies energiją ir paverčia ją kitos rūšies energija.

Tai energija, būtina darbinei veiklai. Jos kiekį žmogus gali reguliuoti suvalgydamas daugiau ar mažiau maisto. Organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia, o visas perteklius kaupiasi organizme riebalų pavidalu. Baltymai Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė plastinė medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgščių sudėtis ir išsidėstymas baltymo molekulėse skirtingos rūšies baltymuose būna labai įvairi.

Kai kurios aminorūgštys yra sintetinamos žmogaus organizme — tai pakeičiamos aminorūgštys, kai kurios nesintetinamos — tai nepakeičiamos aminorūgštys. Nepakeičiamas aminorūgštis žmogus būtinai turi gauti su maistu, pakeičiamų aminorūgščių kiekį taip pat būtina papildyti su maistu.

Nepakeičiamos aminorūgštys — tai leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas, augančiam organizmui nepakeičiama aminorūgštis yra ir histidinas. Įvairiuose maisto produktuose aminorūgščių kiekiai yra skirtingi. Laikantis sveikos mitybos įvairumo principo, t.

Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Augaliniuose baltymuose daugiau pakeičiamų aminorūgščių. Gyvūniniai baltymai biologiškai vertingesni, nes juose, lyginant su augaliniais baltymais, yra daugiau tokių aminorūgščių kaip triptofanas, lizinas ir turinčių sieros. Su maistu žmogus turi gauti visas aminorūgštis, kadangi organizmui reikalingi mišrūs baltymai — ir augaliniai, ir gyvūniniai.

Ar dienos metu valgote tam tikrą maistą? Jei esate sportininkas, kuris naudoja šią mitybos strategiją, tiksliai planuojate, kaip valgyti angliavandenius, baltymus ir riebalus, kad galėtumėte visiškai išnaudoti kiekvieno maisto tipo unikalius mitybos pranašumus.

Suaugusio žmogaus kilogramui kūno masės per parą reikia apie 0,75 g baltymų, nepriklausomai nuo amžiaus. Apie pusę reikiamų baltymų reikėtų gauti su gyvūniniu maistu, nes jame yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių.

Pats vertingiausias yra kiaušinio baltymas. Jo aminorūgščių sudėtis ir tarpusavio santykiai geriausiai atitinka žmogaus organizmo poreikius. Kiaušinio baltymas vertinamas kaip baltymo etalonas. Riebalai Riebalai lipidai — viena pagrindinių maistinių medžiagų, kuri įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį.

Riebalų būtinai žmogus turi gauti su maistu.

Gydytoja įspėjo: jeigu trūksta šios maistinės medžiagos, susirgus gresia sunkesnė COVID-19 eiga

Jie yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia geras juslines savybes skonį, kvapą, spalvąlėtina virškinimą, o tuo pačiu atitolina alkio jausmą.

Riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais — A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Be to, aprūpina organizmą sterinais, steroidais, fosfolipidais. Riebalai yra biologiškai aktyvių medžiagų — prostaglandinų, tromboksanų, prostaciklinų ir kt.

Ar dienos metu valgote tam tikrą maistą?

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys esti sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios.

Jų savybės ir funkcijos organizme yra skirtingos. Sočiosios riebalų rūgštys — palmitino ir stearino, mononesočiosios — oleino, polinesočiosios — linolo, linoleno, arachido ir kt.

Sočiosios riebalų rūgštys suteikia riebalams standumą, nes jų lydymosi temperatūra yra ° C. Gyvūniniuose riebaluose sočiųjų riebalų rūgščių paprastai yra daugiau, negu augaliniuose. Augaliniuose riebaluose — aliejuose yra didesni polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai. Su riebalais žmogus turi gauti polinesočiąsias linolo ir linolero riebiąsias rūgštis, nes žmogaus organizmas jų visiškai nesintetina.

Nacionaliniai viršsvorio mažinimo ypatumai

Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Labai svarbus polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį 0,5 — 1. Tačiau, kaip rodo Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys, šis santykis daugeliu atvejų yra 0,3, tik pavieniais atvejais atitinka PSO rekomendacijas.

Su augaliniais riebalais žmogus gauna fitosterinų. Vienas iš jų — betasitosterinas maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas hipocholesterineminiu veikimu — mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.

Tiek su augaliniais, tiek su gyvūniniais riebalais gauname fosfolipidų, būtinų įvairioms organizmo struktūroms. Fosfolipidai taip pat pasižymi lipotropiniu veikimu. Su gyvūniniais riebalais žmogus gauna cholesterolio, pasižyminčio širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi skatinančiu poveikiu.

maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas

Cholesterolio daug randama kiaušinio trynyje, svieste, lašiniuose, fermentiniuose sūriuose ir kt. Angliavandeniai Angliavandeniai — tai pagrindinis energijos šaltinis.

maistinių medžiagų laikas riebalų netekimas

Angliavandeniai gaunami su augaliniu maistu, išskyrus laktozę — pieno cukrų, kuris gaunamas tik su pienu. Angliavandeniai ne tik energinė medžiaga.

Pagrindinės maisto sudėtinės dalys, tiekiančios energiją — tai baltymai, riebalai ir angliavandeniai.

Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį. Angliavandeniai ir jų metabolitai dalyvauja nukleino rūgščių, gliukoproteidų, mukopolisacharidų, kai kurių kofermentų sintezėje. Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Glikogenas virsta gliukoze. Angliavandeniai turi tiekti » 55proc.

Angliavandenių perteklius virsta riebalais.

Riebalų nuostoliai ilgą laiką

Daugiausia angliavandenių žmogus turi gauti krakmolo pavidalu. Vienos šių medžiagų — retinolio — net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį.

Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas. Kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A. Įprastame maiste vitamino A pakanka, todėl papildomai jo retai prireikia. Didžiausia šio vitamino koncentracija yra žuvų taukuose. Vitamino A yra gyvūniniuose maisto produktuose, daugiausia žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje, o beta karotino augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A — morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Kaip derinti maistą? Bet keisčiausia yra tai, kad pas juos randamas santykinai didelis riebalų procentas.

Efektyviausias iš A vitaminų — retinolis — padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Vitaminas A būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui.

Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Vitaminas A taip pat dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose. Pirmasis vitamino A trūkumo požymis yra šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje vištakumas ; taip pat gali dingti apetitas, atsirasti nuovargis, sutrikti skrandžio bei kepenų veikla.

Oda tampa sausa ir pleiskanota. Atsiranda paprastųjų spuogų, nagai lūžinėja, plaukai praranda blizgesį ir slenka. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo rezorbcijos funkcijai. Nukenčia ir akių, ir vidaus organų gleivinė, atsiranda opelių, pro kurias gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Vitamino A trūkumas gali atsirasti ne tik tada, kai šio vitamino trūksta maiste, bet ir tada, kai kartu trūksta baltymų, liekninanti daina riebalų įsisavinimui, nes vitaminas A tirpsta riebaluose.